- šviesdinti
- šviẽsdinti, -ina, -ino 1. N, K, KŽ caus. šviesti 2. | prk.: Kurs pono Dievo bijos, tas tikrąjį pamokslą tropija ir teisybę šviesdina kaip šviesybę Bb1Sir32,20. 2. refl. caus. šviesti 10 (refl.): [Tatarė] šviesdinos skaitydamas, ką gaudavo LTII236. 3. N caus. šviesti 11. \ šviesdinti; apšviesdinti
Dictionary of the Lithuanian Language.